Vaikų ir jaunimo knygų kūrėjai

Kuo ilgiau gyvenome kartu ir kuo iš arčiau susipažinau su aklųjų pasauliu, tuo dažniau pagalvodavau, kad turėčiau apie tai parašyti...

Galvoje kurti istorijas yra įdomu, rašyti, išsakyti tas mintis tinkamais žodžiais – labai sunku...

Nedaug aš šioje knygoje sugalvojau. Dauguma istorijų yra tikros, personažai – sutikti žmonės, tradicijos – stebėtos keliaujant...

Sutikti ką nors, kas pasaulį suvokia neįprastai ir dar mėgsta žaisti, man prilygo stebuklui...

Nuo mažens nevengiu šios temos. Man tai vienas pasirengimo ateičiai etapų. Perspėtas – apginkluotas. Memento mori – atmink, kad mirsi...

Chameleonas į mano kūrybą įrėpliojo labai natūraliai. Tiesiai iš mūsų sodo Andalūzijoje...

Man labai patinka toks žvilgsnis į pasaulį: kad mus supa paslaptis, kad mus bet kada gali ištikti džiugi, o kartais net šiurpoka nuostaba...

Kurdamas maumą Munamukį, žvygavau iš jo charakterio, ir supratau, kad daug kas mane su juo tapatins...

Didžiulis stebuklas surasti bendraautorių, su kuriuo jautiesi kaip namie, saugiai, įkvėptai ir patogiai...

Mėnesį prieš atsirandant eilėraščiui „Arklys kambaryje“ išbandžiau tokią rutiną: rašyti eilėraščius valandą rytais ir valandą prieš miegą...