Vaikų ir jaunimo knygų kūrėjai

Nedaug aš šioje knygoje sugalvojau. Dauguma istorijų yra tikros, personažai – sutikti žmonės, tradicijos – stebėtos keliaujant...

Sutikti ką nors, kas pasaulį suvokia neįprastai ir dar mėgsta žaisti, man prilygo stebuklui...

Nuo mažens nevengiu šios temos. Man tai vienas pasirengimo ateičiai etapų. Perspėtas – apginkluotas. Memento mori – atmink, kad mirsi...

Chameleonas į mano kūrybą įrėpliojo labai natūraliai. Tiesiai iš mūsų sodo Andalūzijoje...

Man labai patinka toks žvilgsnis į pasaulį: kad mus supa paslaptis, kad mus bet kada gali ištikti džiugi, o kartais net šiurpoka nuostaba...

Kurdamas maumą Munamukį, žvygavau iš jo charakterio, ir supratau, kad daug kas mane su juo tapatins...

Didžiulis stebuklas surasti bendraautorių, su kuriuo jautiesi kaip namie, saugiai, įkvėptai ir patogiai...

Mėnesį prieš atsirandant eilėraščiui „Arklys kambaryje“ išbandžiau tokią rutiną: rašyti eilėraščius valandą rytais ir valandą prieš miegą...

Neįtikėtinai gebu prieiti prie kiekvienos problemos: lyg ji būtų ne skylutė palto rankovėje, o Etnos krateris. Nuostabiai blogas gebėjimas!

Ir suaugusiųjų, ir vaikų poezijoje man norisi būti padauža, nenuorama, ieškoti naujų išraiškos būdų ir formų...