Vaikų ir jaunimo knygų kūrėjai

Prisitaikymas prie gyvenimo svetur reikalauja pastangų, o mokantis vietinės kalbos, savo kilmės šalies kalba neretai nustumiama į antrą planą. Tai, viena vertus, yra visiškai suprantama, tačiau... tada gimsta vaikai, ir atvykus su jais į Estiją aplankyti senelių, seneliai ir anūkai nebesupranta vieni kitų...

Niekada nenorėjau kurti idealaus pasaulio. Norėjosi parodyti gyvenimą tokį, koks jis yra: su klaidomis, tinginyste, neištesėtais pažadais. Man atrodo, toks pasaulis daug įdomesnis ir tikresnis...

Kaip visa tai, ką sužinojom, pasakyti vaizdžiai ir suprantamai vaikams? Gal tai turi būti komiksas? O gal vadovėlis? Gal romanas, o gal tiesiog chronologiniai įvykiai? Ilgai blaškėmės, kūrėme „bandomąsias“ versijas...

Pastebėjau, kad dažnai knygose, kuriose yra magijos, autoriai burtažodžiams pasitelkia lotynų kalbą. Aš irgi būčiau taip dariusi, nes kalba labai sena, skamba egzotiškai, tačiau jutau, kad turiu daryti kitaip, todėl internete susiradau prūsų kalbos žodyną ir panaudojau arba adaptavau prūsiškus žodžius...

Išgirdau tą gergždimą, lyg varstytųsi senos spintos duris ar kas sukiotų seno radijo imtuvo rankenėles, vis užčiuopdamas kokią nors stotį ir tuoj pat pamesdamas ją trikdžiuose...

Susikaupti galiu bet kur. Man visai nesvarbu, ar sėdžiu tyloje, ar šalia šurmuliuoja minia žmonių, ar kavinėje laukiu susitikimo. Galiu atsisėsti ir rašyti! Svarbiausia tik rasti tam laiko...

Buvo nykūs Kovido laikai. Gyvenome Madride, Ispanijoje, ten ir dirbau. Tupėjome namuose, mokykla veikė nuotoliu. Gal iš nuobodulio sūnus Matas vis klausinėdavo „Ką man duosi?“ „Ką man duosi?“ O aš jį pravardžiavau „Kamandose“.

„Tėčio Marselio liežuvio“ kibirkštis atsirado iš nevilties. Neviltis buvo tokia stipri, kad turėjau ją užrašyti. Įdomiausia, kad užrašinėjau pačią emociją, paveikslėlį po paveikslėlio (sceną po scenos) net nenutuokdamas, kuo viskas baigsis...

Žmogus visad stipresnis, negu manosi esąs. Žmogus turi stiprybės ieškoti savyje. Mūsų vidinė galia – vaizduotė, kibimasis į gyvenimą...

Viskas prasidėjo nuo didelės mano svajonės savo kūryba prisiliesti prie Toves Jansson sukurto Trolių Mumių pasaulio. Esu erdvinių knygų menininkė ir seniai svajojau sukurti pop-up knygą apie savo mėgstamiausius vaikystės personažus...