Knygos anatomija: „Džuljeta ir kino kaukai“

Knygos anatomija: „Džuljeta ir kino kaukai“

Dundėjau traukiniu iš Marcinkonių su senu lagaminu (...) Jaučiausi šiek tiek kitame laike ar, kaip sakoma, lyg filme. Staiga į galvą ėmė lįsti švelnios, veik permatomos dvaselės, lyg kokie dūmeliai, džinai ar vaiduokliukai... „Mes – kino kaukai...“ – šnabždėjo...
Knygos anatomija: „Istorija vizgina uodegą“

Knygos anatomija: „Istorija vizgina uodegą“

Norėjosi išvengti gido tono, nesudaryti įspūdžio, kad mažąjį lankytoją kažkas vedžioja pagal nustatytas taisykles. Atrodė, vaikas turi panirti į šuniuko gyvenimą, susidraugauti, susitapatinti su juo. O kaip tampama draugais? Kai abu esate panašūs, kai pasisakote savo vardus...