Knygos anatomija: „Džuljeta ir kino kaukai“
Posted inBlog

Knygos anatomija: „Džuljeta ir kino kaukai“

Dundėjau traukiniu iš Marcinkonių su senu lagaminu (...) Jaučiausi šiek tiek kitame laike ar, kaip sakoma, lyg filme. Staiga į galvą ėmė lįsti švelnios, veik permatomos dvaselės, lyg kokie dūmeliai, džinai ar vaiduokliukai... „Mes – kino kaukai...“ – šnabždėjo...
Knygos anatomija: „Istorija vizgina uodegą“
Posted inBlog

Knygos anatomija: „Istorija vizgina uodegą“

Norėjosi išvengti gido tono, nesudaryti įspūdžio, kad mažąjį lankytoją kažkas vedžioja pagal nustatytas taisykles. Atrodė, vaikas turi panirti į šuniuko gyvenimą, susidraugauti, susitapatinti su juo. O kaip tampama draugais? Kai abu esate panašūs, kai pasisakote savo vardus...
Knygos anatomija: „Slaptas Spirgutės noras“
Posted inBlog

Knygos anatomija: „Slaptas Spirgutės noras“

Aš pati turėjau nuostabų tėtį, kuris dabar jau Aukštybėse. Tokį, kuris visada viskuo pasirūpina, visada pasiruošęs pagelbėti, pagaminti mėgstamiausią patiekalą (aišku, be svogūnų). Jis vesdavosi mane su sese į parką, tampė rogutėmis ir mokė čiuožti slidėmis bei važinėti dviračiu.(...)Tad štai tokio tėčio knygelės istorijoje ieškojo ir Spirgutė...
Knygos anatomija: „Mažasis lapiukas yra turtingas“
Posted inBlog

Knygos anatomija: „Mažasis lapiukas yra turtingas“

Prisitaikymas prie gyvenimo svetur reikalauja pastangų, o mokantis vietinės kalbos, savo kilmės šalies kalba neretai nustumiama į antrą planą. Tai, viena vertus, yra visiškai suprantama, tačiau... tada gimsta vaikai, ir atvykus su jais į Estiją aplankyti senelių, seneliai ir anūkai nebesupranta vieni kitų...