Vaikų ir jaunimo knygų kūrėjai

„Tėčio Marselio liežuvio“ kibirkštis atsirado iš nevilties. Neviltis buvo tokia stipri, kad turėjau ją užrašyti. Įdomiausia, kad užrašinėjau pačią emociją, paveikslėlį po paveikslėlio (sceną po scenos) net nenutuokdamas, kuo viskas baigsis...

Žmogus visad stipresnis, negu manosi esąs. Žmogus turi stiprybės ieškoti savyje. Mūsų vidinė galia – vaizduotė, kibimasis į gyvenimą...

Viskas prasidėjo nuo didelės mano svajonės savo kūryba prisiliesti prie Toves Jansson sukurto Trolių Mumių pasaulio. Esu erdvinių knygų menininkė ir seniai svajojau sukurti pop-up knygą apie savo mėgstamiausius vaikystės personažus...

Aš įsimylėjau pasakas. Įsimylėjau jas su visais nelogiškumais, baisumais, primityvumu, grubumu, anapusiniu dvelksmu, keisčiausiomis nesąmonėmis ir kita velniava...

Buvo žiema, ruošiausi lydėti sūnų į mokyklą, pažvelgiau į jį, apmūturiuotą šaliku, su sunkia kuprine, neišsimiegojusį, ir suvokiau, kad gimė tekstas...

Kai sūnus buvo antroje klasėje, supratau, kad pradinukams aktualių ir patinkančių eilėraščių pasirinkimas, švelniai tariant, mažokas...

Per dvejus izoliacijos metus, kad išlaikytume sveiką protą, pasinėrėme į galvosūkių ir „pabėgimo kambarių“ stalo žaidimus...

Leidyklai pasidalinus šia idėja su Jonu, jis atsakė kažką tokio: o kam to reikia? Taip viskas ir liko...

Jeigu kalbėtume apie istorijų rinkimą, charakterio stebėjimą ir t. t., tai kūrybinis procesas užtruko 20 metų...

Nors tikėjausi, kad po sėkmingo debiuto bus lengviau išleisti knygą, leidyklos davė neigiamą atsakymą arba iš jų atgalinio ryšio negavau...