Posted inBlog
Knygos anatomija: „Kas yra upė?“
Nežinau, kas ir kada mane išmokė, kad užklupus rūpesčiams ar nerimui labai padeda pasivaikščioti palei upę...
Posted inBlog
Knygos anatomija: „Kalėdos! Kalėdos!“
Šios knygelės atsiradimo istorija gana neįprasta net man pačiam, nors šioje srityje darbuojuosi jau daugiau kaip 38 metus...
Posted inBlog
Knygos anatomija: „Kad mane pamatytum“
Knygos rašymas man buvo sugrįžimas į Vilnių tokį, kokio nebėra, kokį jį prisimenu prieš dvidešimt metų. Su ano meto kvapais, gatvių ūžesiu...
Posted inBlog
Knygos anatomija: „Paslapčiausia paslaptis“
Į vaikų poetės batus įšokau visai netikėtai, nepasirengusi ir, prisipažįstu, reikėjo nemažai vaikščioti, kol jie bent šiek tiek prasitampė...
Posted inBlog
Knygos anatomija: „Stogas, po kuriuo auginu žvaigždes ir lietų“
Jau pirmasis rankraščio variantas pačiam kėlė ilgesį ir kuteno paširdžius. Gal visgi istorijoje buvo daugiau manęs, nei planavau įdėti...
Posted inBlog
Knygos anatomija: „Baisiai gražūs eilėraščiai“
Aš esu iš meilės prisvilęs blynas, aš esu mama, kvepianti telefono skambučiais, aš esu pirstelėjęs mėlynas rūkas...
Posted inBlog
Knygos anatomija: „Maksas ir 92 musės“
Svarbiausias įkvėpimo šaltinis – mano pačios namas, kaimynai, kaimynės šuo ir tingios vasaros dienos, kurios ištirpsta per greitai...
Posted inBlog
Knygos anatomija: „Pasaiba“
Rašytojo supergalia yra paversti paprastus dalykus nepaprastais: prakalbinti pieno puodelį, užkelti močiutę ant motociklo, pajudinti augalą...
Posted inBlog
Knygos anatomija: „Kaip Pelėdžiukas iš namų pabėgo“
Kai mano sūnus buvo mažas, svajojo pabėgt iš namų ir gyvent miške. Net su manim tardavosi, ką reikia turėti, norint gyventi miške...
Posted inBlog
Knygos anatomija: „Ponas kampas“
Būdamas panašaus amžiaus kaip pagrindinis veikėjas Jovaras, raudonu flomasteriu ant baltų tapetų už užuolaidos nupiešiau žmogeliuką...