Knygos anatomija: „Sono Electrum“
Posted inBlog

Knygos anatomija: „Sono Electrum“

Esu linkusi į kraštutinumus, mėgstu perrašyti savo tekstus nuo nulio, o ne klibinti po gabalėlį. Galit įsivaizduoti, koks vargas redaktorei, kai užuot pataisiusi pagal pastabas pavienes vietas, pateikiu visiškai naują tekstą su nauju siužetu ir naujomis detalėmis!
Knygos anatomija: „Ten, kur gyvena slibinai“
Posted inBlog

Knygos anatomija: „Ten, kur gyvena slibinai“

Pastebėjau, kad dažnai knygose, kuriose yra magijos, autoriai burtažodžiams pasitelkia lotynų kalbą. Aš irgi būčiau taip dariusi, nes kalba labai sena, skamba egzotiškai, tačiau jutau, kad turiu daryti kitaip, todėl internete susiradau prūsų kalbos žodyną ir panaudojau arba adaptavau prūsiškus žodžius...
Knygos anatomija: „Kamandosė“
Posted inBlog

Knygos anatomija: „Kamandosė“

Buvo nykūs Kovido laikai. Gyvenome Madride, Ispanijoje, ten ir dirbau. Tupėjome namuose, mokykla veikė nuotoliu. Gal iš nuobodulio sūnus Matas vis klausinėdavo „Ką man duosi?“ „Ką man duosi?“ O aš jį pravardžiavau „Kamandose“.
Knygos anatomija: „Tėčio Marselio liežuvis“
Posted inBlog

Knygos anatomija: „Tėčio Marselio liežuvis“

„Tėčio Marselio liežuvio“ kibirkštis atsirado iš nevilties. Neviltis buvo tokia stipri, kad turėjau ją užrašyti. Įdomiausia, kad užrašinėjau pačią emociją, paveikslėlį po paveikslėlio (sceną po scenos) net nenutuokdamas, kuo viskas baigsis...
Knygos anatomija: „Odilės pasaka“
Posted inBlog

Knygos anatomija: „Odilės pasaka“

Niekada neturiu iš anksto apgalvotos ir sukonstruotos istorijos. Niekada nežinau, kaip ji pasibaigs. Net neturiu herojų veiksmų plano. Pabaigiu vieną rankraščio dalį, prieš miegą apgalvoju kitą etapą, o atsisėdusi prie kompiuterio parašau visai kitaip, nei buvo sumanyta...