Teksto ir iliustracijų anatomija pagal
RASĄ JONI
Idėja
Ilgai nešiojausi šią idėją – parašyti knygą kiek vyresniems vaikams, artėjantiems prie paauglystės. Rimtesnę, gyvenimišką knygą, o kai pradėjau rašyti, viskas lyg savaime susidėliojo.
Dalį istorijos paėmiau iš savo vaikystės, dalį sugalvojau. Tad vieni knygos veikėjai tikri, kiti išgalvoti, o ir tikrieji apipinti išgalvotomis istorijomis.
Aplinka ir veikėjai
Knygos aplinka – iš mano vaikystės. Gyvenimas daugiabučiuose ir vasaros atgaiva pas močiutę soduose. Apie gerai pažįstamą aplinką lengviau rašyti, paprasčiau piešti veikėjus, tad savo patirtimi ir rėmiausi kurdama knygos siužetą. Istorija prasidėjo nuo trumpų pasakojimų apie personažus ir jų patirtis, paskui gimė idėja pabandyti juos visus sujungti į vieną pasakojimą.
Man pačiai vaikystėje teko sutikti ir vaikų iš internatų ir protiškai bei fiziškai neįgalių vaikų, tai paliko stiprų įspūdį. Pradėjus rašyti atsiminimų kilo vis daugiau, dalį istorijų teko sugalvoti, kad viskas susijungtų į vieną visumą. Atsimenu, kad vaikai iš internatų būdavo demonizuojami, jei kas blogo nutikdavo mokykloje, kalti visada būdavo jie, visi vaikai žinodavo, kad jie neturi tėvų, jie būdavo kažkokie kitokie, įdomesni, pavojingesni, lyg daugiau gyvenimo matę, bet taip pat ir dėl visko kalti. Paprastai „normalūs“ vaikai su jais nedraugaudavo, o ir tėvai nenorėdavo tokių draugysčių. Tokių pat prisiminimų turiu ir apie neįgalius vaikus, jie amžinai girdėdavo, kaip „normaliesiems“ sakoma: „nespoksok, negražu“, „nežiūrėk, užsikrėsi“, o ir vadindavo juos visus vienu žodžiu „invalidas“, kad ir kokia būdavo jų negalia.
Labai norėjau visa tai perteikti knygoje, šitą neįgalių ir tėvų paliktų vaikų demonizavimą ir jų atskirtį. Įspūdžiui pastiprinti išpaišiau juos tatuiruotėmis su ginklais, gyvatėmis, kortomis, kita simbolika, tuo parodydama, kaip „normalūs“ vaikai ir suaugę žmonės juos mato. Nemažai patirties su tokiais vaikais įgijau darydama animacijos edukacijas sutrikusios raidos ir traumas patyrusiems vaikams, teko išgirsti daug tikrai skausmingų istorijų.
Manęs pačios turbūt visur yra po truputį, kai rašau, galiu tapti bet kuo. Rašyti man nėra sunku, tik perrašinėti sunkiau. O knygos, pasirodo, niekaip neparašysi jos daugybę kartų neperrašęs. Rašiau ilgai. Ilgai kūriau personažų charakterius ir jų gyvenimo istorijas, kad persipintų vieni su kitais, bet laikas veltui nenuėjo ir viskas sugulė į savo vietas.
Kūrybinis procesas
Visas knygos paruošimas su tekstais, iliustracijomis ir maketu – nuo idėjos iki realizacijos – užtruko trejus metus.
Ilgai truko ir stiliaus paieškos. Norėjosi kažko stipresnio, paveikesnio, nevaikiško, įdomesnio. Kai atradau šį stilių, dar abejojau, ar tai tikrai tas, ko ieškau, bet jau iš pirmųjų piešinių buvo aišku, kad pataikiau. Norėjau, kad iliustracijos savaip papildytų tekstą, parodytų tai, kas nepapasakota tekste, suteiktų papildomą sluoksnį istorijai. Teko peržiūrėti nemažą šūsnį knygų, išleistų tokia pat ar panašia technika. Dauguma buvo išleistos užsieny, Lietuvoje ši technika nėra populiari.
Ši technika įdomi tuo, kad vienoje iliustracijoje galima rasti kelis skirtingus piešinius žiūrint per specialias skaidres. Mano atveju yra trys iliustracijos vienoje, kiekvieną atskirai gali pamatyti, jei žiūri per skirtingų spalvų stikliukus, kurie pridėti prie knygos. Toks iliustravimas suteikia galimybę į viską pažvelgti vis kitu kampu, mano knygoje kiekviena spalva reiškia skirtingą požiūrį. Tekste aprašoma istorija, o iliustracijos atskleidžia, kaip situaciją mato vienas ar kitas personažas. Aš manau, kad tai labai svarbu šio amžiaus vaikų grupei, nes jie pamažu ima suprasti, kad nėra pasaulio centras ir pradeda suvokti, kad šalia esantys gali turėti kitą požiūrį.
Iliustracijas kūriau labai realistiškas, linijines, tad savęs pačios čia visai nerandu, nes man pačiai ši technika buvo naujovė. Paprastai piešiu tekstūruotas, spalvotas iliustracijas, o linijinės man visada atrodė nuobodžios, neįdomios. Bet, matyt, dėl to ir buvo smagu save atrasti kitokią, išbandyti naują techniką.
Piešti nebuvo lengva, bet buvo labai įdomu, nes reikėjo kelis skirtingus piešinius suderinti vienoje iliustracijoje.
Rašyti knygai buvau gavusi pusmečio stipendiją, bet to laiko toli gražu neužteko. Į leidyklą atėjau jau su beveik paruošta spaudai knyga, teko tik teksto korektūrą peržiūrėt. Leidėjos labai padėjo su techniniais sprendimais, nes reikėjo atrasti tinkamų spalvų stikliukus, per kuriuos atitinkamai matytųsi piešinys, teko išbandyti tikrai labai daug, kol atradome tinkamus, tik su mėlynu buvo sunkiau, bet ir tą išsprendėme sėkmingai.
Idėją brandinau dar gyvendama Vilniuje, bet paskui sumąsčiau išvykti. Tad dalį knygos rašiau Ispanijoje, gyvenau mažam pajūrio miestelyje netoli Barselonos. Tačiau visgi teko grįžti į Lietuvą, nes turėjau gimdyti, atrodė, kad Lietuvoj bus viskas paprasčiau. Grįžus į Lietuvą jau su vaiku vis judėjau iš vieno miesto į kitą, vis neradau sau vietos, kol netikėtai ir neplanuotai apsigyvenom kaime. Visos šitos kelionės ir vaiko gimimas komplikavo kūrybos procesą, bet kartu jį praturtino ir padarė įdomesnį.
Autorės biografija
Gimiau 1984 metais Kaune.
Studijavau Vilniaus dailės akademijoje.
Yra tekę dirbti animacinių filmų režisiere, dailininke, scenariste, knygų autore ir iliustruotoja. Esu iliustravusi beveik 40 knygų vaikams ir paaugliams. Man pačiai svarbiausios šios:
Mano pačios parašyta ir iliustruota knyga „Nematomi praradimai“ (Žalias kalnas, 2020)
Fatima Sharafeddine parašyta knyga „A Different Kind of Hero“, išleista Jungtiniuose Arabų Emyratuose (Kalimat, 2019)
Mano pačios autorinė knyga „Žvaigždėtasis Arkliukas ir Meškiukas Panda“ (Kronta, 2010)
AČIŪ!
Kalbino Kotryna Zylė
Redagavo Giedrė Kmitienė
